MENIU |
:: pradžia
:: naujienos
:: apie mokyklą
:: istorija
:: mokytojų kolektyvas
:: mokslo metai
:: pamokų tvarkaraštis
:: projektai
:: organizacijos
:: foto albumas
:: abiturientų laidos
:: Mosėdžio miestelis
:: webcam
:: nuorodos
:: paštas
:: pokalbiai
:: parama Mosėdžio gimnazijai
:: bibliotekos naujienos
|
LANKOMUMAS |
Apie mokyklą
Mokyklos veiklos struktūra:
Mosėdžio vidurinėje mokykloje ugdomi 582 mokiniai:
Priešmokyklinio ugdymo grupė – 22 vaikai;
1 - 4 klasės – 127 mokiniai;
5 - 10 klasės – 333 mokiniai;
11 – 12 klasės – 100 mokinių.
Pradinio ugdymo skyriuose – 21 mokinys:
Udralių pradinio ugdymo skyriuje – 13 mokinių;
Šauklių pradinio ugdymo skyriuje – 8 mokiniai.
2005/2006 m. m. mokosi 44 abiturientai ir 64 dešimtokai.
Mokyklos rėmėjai:
Vietovės planas:
 Konkursų ir olimpiadų laimėjimai 2005/2006m.m.
1. Diferencijuotam dalykų mokymui:
2. Ankstyvajam užsienio kalbų mokymui 2 ir 3 klasėse.
3. Mokinių pasirenkamųjų dalykų,dalykų modulių ir besimokančiųjų pagal skirtingas dalyko programas mobiliosioms grupėms sudaryti,
klasėms dalyti į grupes nedidinant maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus:
4. Specialiųjų poreikių mokiniams, kuriems reikalinga papildoma pedagoginė arba specialioji pedagoginė pagalba,
suderintu su mokiniais popamokiniu laiku.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas visiško integravimo būdu:
5. Jei mokykloje nėra nei specialiojo pedagogo, nei logopedo, kiekvienam bendroje klasėje ugdomam specialiųjų poreikių mokiniui,
kuriam mokyklos specialiojo ugdymo komisija tam tikram laikotarpiui rekomenduoja papildomą pedagoginę arba specialiąją
pedagoginę pagalbą, gali būti skiriama iki 2 valandų per savaitę, neviršijant turimo mokos fondo;
6. Tėvams, globėjams pageidaujant adaptuotos pradinio ar pagrindinio ugdymo programos specialiųjų poreikių mokinys priimamas
mokytis pagal pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo programą, o pradinio ar pagrindinio specialiojo ugdymo
programos mokinys - pagal adaptuotą pradinio ar pagrindinio ugdymo programą;
7. Mokinių, kuriems rekomenduota mokytis pagal adaptuotas, modifikuotas ar specialiojo ugdymo programas, ugdymo
rezultatai vertinami pagal atitinkamos programos reikalavimus. Adaptuotas ir modifikuotas programas rengia dalyko mokytojas,
konsultuojamas mokyklos specialiojo pedagogo ar logopedo. Jeigu mokykloje šie specialistai nedirba, mokytoją konsultuoja
mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai. Kiekviename klasės dienyno atitinkamo dalyko
puslapyje prie mokinių, kurie mokosi pagal adaptuotas programas, pavardžių, trimestrinių, pusmečio bei metinių pažymių parašoma „ad.";
8. Direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintys mokiniai gali būti atleisti nuo technologijų pamokų;
9. Specialioji pedagoginė pagalba (specialiosios pratybos) mokiniams, mokomiems visiško integravimo būdu, teikiama pamokų metu,
o logopedinės pratybos - ne pamokų metu.
Pradinio ugdymo programos ir pirmųjų pagrindinio ugdymo programos metų mokiniai
mokosi 170 mokslo dienų, kiti, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos,
mokiniai (išskyrus vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinius) - 195 mokslo dienas.
Į šį skaičių įskaitomos valstybės nustatytos švenčių dienos (sausio 1 d., vasario 16 d., kovo 11 d.,
2-oji Velykų diena, gegužės 1 d., lapkričio 1 d., gruodžio 25,26 d.).
5 d. – mokomųjų dalykų diena (projektai),
6 d. - mokomųjų dalykų diena (projektai),
7 d. – mokomųjų dalykų diena (projektai),
8 d. – akcija ,,Gražiname mokyklą (aplinka, biblioteka, klasės)“,
9 d. – turizmo diena
12 d. – pažintinės ekskursijos,
13 d. – mokslo metų užbaigimo šventė
11 mėn. 12 d. – projektinė diena ,,Visi žaidžiame krepšinį“,
12 mėn. 3 d. – projektinė diena ,,Pro vaikystės langą“,
12 mėn. 27 d. - pasiruosimas Kaledinei eglutei ,
12 mėn 28 d. - Kaledinės eglutės šventė,
profesinės karjeros diena (klasės renginys) pagal klasės vadovo planą
4 mėn 8 d. – Šventoji Vigilija.
Rudens: nuo spalio 31 d. iki lapkričio 6 d. imtinai,
Kalėdų: nuo gruodžio 24 d. iki sausio 6 d. imtinai,
Velykų: 2005-2006 m. m. - nuo balandžio 10 d. iki balandžio 17 d. Imtinai.
Vasaros atostogos yra ne trumpesnės kaip 2 mėnesių.
Spalio 24 – 28 d. imtinai,
Vasario 17 – 24 d. imtinai.
Rugsėjo 26 – 30 d. imtinai,
Kovo 13 – 17 d. imtinai.
Ankstyvasis, pagilintas, kryptingas dalykų mokymas:
Profiliavimo pradmenys. Pasirenkamieji dalykai. Dalykų moduliai.
Profilinis mokymas:
PATVIRTINTA
Skuodo r. Mosėdžio vidurinės mokyklos
Direktorės 2006 m. kovo 6 d.
Įsakymu Nr.35-V
SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO VIDURINĖS MOKYKLOS
MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO
SAMPRATA
I. BENDROJI DALIS
o Vertinimas- nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
o Įvertinimas- vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.
o Įsivertinimas- paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.
o Formuojamasis vertinimas- su pažymiu nesiejamas vertinimas, kurio tikslas yra ne kontroliuoti, o nustatyti, ar jau pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai. Jo tikslas- padėti mokytis. o Diagnostinis vertinimas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais.Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses ir spragas. Dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ). o Apibendrinamasis vertinimas- vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. o Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas- vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.
o Kontrolinis darbas- tai atsiskaitymas už išeitą skyrių, trunkantis visą pamoką ar ilgiau, skirtas žinių ir gebėjimų jas taikyti įvertinimui, kai kiekvienam mokiniui parašomas pažymys.
II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
1. Vertinimo tikslas- padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
2. Vertinimo uždaviniai:
2.1.Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus. 2.2.Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus. 2.3. Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų) ir mokyklos.
2.4.Nusistatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, pagal poreikius suteikti pagalbą mokiniams.
III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI
IV.VERTINIMAS UGDYMO PROCESE
1.Specialiųjų poreikių vaikų vertinimas
1.1. Kiekvienas mokytojas, parengęs adaptuotą ar modifikuotą programą, turi pateikti pažangos ir pasiekimų vertinimo kriterijus ir būdus, su jais supažindinti mokinius individualiai ir, esant reikalui, metų eigoje juos koreguoti. 1.2. Mokytojai, atsižvelgdami į individualias mokinio savybes ( mikčiojimą, nervinius sutrikimus ar kt.) privalo parinkti apklausos būdus, pritaikyti juos mokinio gebėjimams atsakinėti žodžiu ar raštu. 1.3. Su mokiniais individualiai aptarti jo pasiekimus ir pažangą ne mažiau, kaip keturis kartus per metus( po 1, 2 pusmečių ir po signalinių trimestrų ). 1.4 Specialiųjų poreikių mokinių pasiekimai gali būti vertinami ir labai gerais, ir nepatenkinamais pažymiais (jei matyti, kad mokinys turi potencialių galių, bet nesistengia), tačiau jų trimestriniai (pusmetiniai) pažymiai turėtų būti teigiami. Jei mokinys nuolat gauna labai gerus arba nepatenkinamus pažymius, reikia peržiūrėti programą: ji yra arba per lengva, arba per sunki. 1.5 Mokinius už padarytą pažangą ( nors ir nedidelius pasiekimus) skatinti žodiniu pagyrimu, įrašais sąsiuviniuose, pasiekimų knygelėse ir pažymių knygelėse. 1.6 Mokinių tėvus apie vaiko pasiekimus informuoti mokykloje nustatyta bendra tvarka. (Ugdymo planas).
1.7 Metų eigoje sukauptą informaciją apie vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimą panaudoti planuojant tolesnį vaiko ugdymą.
2. Pradinių klasių mokinių vertinimas
2.1. Pradinių klasių mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis idiografinio (individualios pažangos) vertinimo principais, orientuojantis į išsilavinimo standartus. 2.2.Mokslo metų pradžioje mokytojai supažindina tėvus su ugdymo planu, raštu fiksuotais idiografinio vertinimo principais, kartu aptaria abipusės informacijos perteikimo būdus.
2.3.Kiekvieną mėnesį mokinių pasiekimai, pažanga bei mokymosi problemos raštu fiksuojamos individualiose pasiekimų knygelėse.
2.4.Naudojantis teminiais planais, metodinėmis rekomendacijomis bei paruoštais testais, klausimynais, mokinių pasiekimai nustatomi ir diagnostiniu būdu. 2.5. Mokinių savarankiškuose darbuose mokytojas rašo mini recenzijas, įvertinimą fiksuoja sutartiniais ženklais, simboliais-spaudais, lipdukais, piešinėliais ir pan.. Šiuos darbus mokiniai deda į tam skirtą aplanką. Mokinys aplanką parsineša į namus, kad tėvai galėtų susipažinti ir palyginti savo vaiko padarytą pažangą. Be to, tėvai deda parašą, kad tikrai yra susipažinę su šiuo darbu. 2.6. Kartą per 3 mėnesius mokytojai iš pagrindinių dalykų ( I-IV kl. lietuvių kalbos, matematikos, III-IV klasėse ir iš anglų kalbos bei pasaulio pažinimo) daro diagramas, kuriose mokiniai įsivertina savo pasiekimus patys, juos įvertina tėvai, o vėliau ir mokytojas. Susirinkimų metu mokytojai aptaria įsivertinimo ir įvertinimo rezultatus, sprendžia iškilusias mokymosi problemas. 2.7. Pradinių klasių mokiniai skatinami, mokomi įvertinti patys save tam tikruose pasiekimų knygelių skyriuose: „Mano nuomone“, „Geri darbai puošia žmogų“. 2.8. Klasės dienyne bei mokinių pasiekimų knygelėse fiksuojami mokinių pusmečių ir mokslo metų pažangos, pasiekimų rezultatai: pp (padarė pažangą), np (nepadarė pažangos). 2.9. Baigiant visą pradinio ugdymo kursą, t. y. keturias klases, klasės mokytojas rašo mokinio socialinės brandos, ugdymo ir ugdymosi aprašą. 2.10. Tėvai apie vaiko pasiekimus informaciją gauna:
2.10.1. vieną kartą per mėnesį mokinio pasiekimų knygelėje
2.10.2. savarankiškuose bei kūrybiniuose mokinio darbuose,
2.10.3. individualiose konsultacijose su mokytoju,
2.10.4. klasės tėvų susirinkime,
2.10.5. t ėvų dienų metu ir kt.
3. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokinių pasiekimų vertinimas.
3.1. Mokyklos administracija:
3.1.1. Nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką.
3.1.2. Koordinuoja kontrolinių užduočių dažnumą.
3.1.3. Reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimą su mokytojais, tėvais, mokiniais.
3.1.4. Kompleksiškai vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, atsižvelgdama į klasės pasirengimo ir motyvacijos lygį.
3.2 Mokytojai:
3.2.1. Planuoja vertinimo procesą.
3.2.2. Planuodamas vertinimą remiasi išsilavinimo standartais ir iškeltais tikslais.
3.2.3. Susikuria savo dalyko vertinimo sistemą, prideda ją prie teminių planų (programų), pristato ją mokiniams, o turintys kabinetus iškabina viešai.
3.2.4. Planuodamas vertinimą tariasi su mokiniais, kitais mokytojais, prireikus pasitelkia psichologą, kt. specialistus, mokinių tėvus.
3.2.5. Numato, kada kokį vertinimo tipą taikys.
3.2.6. Numato kontrolinių darbų vertinimo tvarką vadovaudamiesi mokykloje jau galiojančiais nutarimais.
a) Priklausomai nuo dalyko specifikos, kontroliniu darbu laikomas rašinys, testas, struktūrizuotos užduotys, diktantas.
b) Mokiniams per dieną gali būti skiriama ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.
c) Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.
d) Numatomo kontrolinio darbo datą dalyko mokytojas fiksuoja specialiame žurnale.
e) Kontrolinio darbo tematika mokiniams pateikiama iš anksto.
f) Nusirašinėjantis mokinys vertinamas mokytojo nuožiūra.
g) Neįskaitomas mokinio parašytas tekstas nevertinamas arba laikomas klaida.
h) Mokytojas savo nuožiūra nusprendžia, kiek kontrolinio darbo pažymių per pusmetį leis taisytis, įrašo tai į savo vertinimo sistemą ir supažindina mokinius.
i) Mokytojas savo nuožiūra nusprendžia ir į vertinimo sistemą įrašo, kaip mokinys atsiskaito už praleistą (dėl rimtos priežasties ir be priežasties) kontrolinį darbą.
j) Mokinys neprivalo įrodyti kontrolinio darbo įvertinimo papildomai atsiskaitydamas.
k) Ištaisytus kontrolinius darbus mokytojas privalo grąžinti ne vėliau, kaip kitą savaitę.
3.2.7. Vertina mokinių pasiekimus.
a) Su mokiniais išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus. Vertina tik tai, kas yra numatyta uždaviniuos ir kas tikrina bendruosius mokinių gebėjimus. b) Skatina mokinių mokymosi motyvaciją- kelia jų pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau pagrįstai pagirdamas, vengdamas gąsdinti pažymiais. c) Žodžiu ar raštu informuoja mokinius apie tai, kas padaryta gerai, ką dar reikia išmokti, patobulinti.
d) Mokiniui be pateisinamos priežasties praleidus daugiau negu 25 proc. pamokų, dalyko mokytojas organizuoja įskaitą, jos pažymį įrašo į žurnalą ir vesdamas pusmečio pažymį prideda prie kitų per pusmetį gautų pažymių. e) Per pusmetį mokinį įvertina atsižvelgdamas į turimų savaitinių pamokų skaičių: 4 savaitinės pamokos- ne mažiau 8 pažymių; 3 pamokos- ne mažiau 6 pažymių; 2 pamokos- ne mažiau 4 pažymių; 1 savaitinė pamoka- ne mažiau 3 pažymių. 3.2.8. Analizuoja, apibendrina ir fiksuoja vertinant sukauptą informaciją.
a) Išsamiai iš suprantamai vertinimo informaciją pateikia mokiniams (reikalui esant, administracijai, tėvams).
b) Aptaria mokymosi rezultatus, nepriklausomai nuo to, ar buvo vertinti pažymiu, ar ne.
c) Lygina ir moko mokinius lyginti atitiktį tarp iškeltų uždavinių ir pasiektų rezultatų.
d) Nelygina vieno mokinio pasiekimų su kito mokinio pasiekimais.
e) Veda signalinius ( laikas konkretinamas) ir pusmečių (paskutinę pusmečio dieną) pažymius skaičiuodamas visų pažymių aritmetinį vidurkį.
f) Aptaria signalinius ir pusmečio pažymius su mokiniais.
g) Metinis pažymys yra pusmečių aritmetinis vidurkis.
h) Jei pusmečių įvertinimai skiriasi vienu balu, metinis pažymys vedamas suapvalinant aritmetinį vidurkį ( Pavyzdžiui: (5+6) :2 =5,5 =6 ). i) Neatestuotų mokinių galutinį įvertinimą reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos taisyklės dėl kėlimo į aukštesnę klasę.
3.2.9. Informuoja mokinius, tėvus, kitus mokytojus ir administraciją apie vertinimo metu gautus rezultatus.
a) Vertinimo informacija mokiniams pateikiama raštu ar žodžiu.
b) Mokinių pažymių knygelėse surašomi pažymiai ir kartą per mėnesį su jais supažindinami mokinių tėvai.
c) Tėvai (globėjai) informuojami apie vaiko mokymąsi pagal mokykloje nustatytą tvarką:
Ø Bendri tėvų susirinkimai- 2 kartus per metus.
Ø Atvirų durų dienos- 2 kartus per metus.
Ø Surašomi pažymiai į pažymių knygeles- 1 kartą per mėnesį.
Ø Informacija raštu-pagal reikalą.
Ø Individualūs pokalbiai- pagal reikalą.
Ø Su signalinių pusmečių bei pusmečių rezultatais klasių auklėtojai supažindina tėvus pasirašytinai ( mažieji lapeliai).
3.2.10. Panaudoja vertinimo metu gautą informaciją.
a) Planuoja tolesnį ugdymo procesą.
b) Parenka tinkamus mokymo metodus, užduotis.
c) Koreguoja ugdymo uždavinius.
V. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ
1. Baigus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas mokinių mokymosi pasiekimai vertinami pagal galiojančius Švietimo ir mokslo ministerijos nutarimus.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
1. Įgyvendinant mokinių pažangos ir pasiekimų sampratą, stengtis ją tobulinti, pildyti, koreguoti.
2. Dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose vertinimo klausimais.
3. Skelbti savo ir analizuoti kitų mokytojų gerąją patirtį vertinimo klausimais.
MOSĖDŽIO VIDURINĖS MOKYKLOS APSIRŪPINIMO BENDROJO LAVINIMO DALYKŲ VADOVĖLIAIS, MOKYMO, PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO(-SI), SPECIALIOSIOMIS PRIEMONĖMIS IR LITERATŪRA TVARKOS APRAŠAS
2005/2006 METAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokyklos aprūipinimo bendrojo lavinimo dalykų vadoveliais, jų komplektų dalimis, mokymo priemonėmis ir literatūra tvarkos aprašas (toliau tvarka) yra parengta remiantis tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 dienos įsakymu Nr. ISAK-2 Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 vasario 21 dienos isakymu Nr. AI-58. 2. Ši tvarka nustato:
2.1 Bendrojo lavinimo dalykų vadovelių, jų komplektų dalių, mokymo priemonių, ir literatūros įsigijimą;
2.2 Moksleivio krepšelio lėšų, skirtų vadovėliams ir mokymo priemonėms, panaudojimą;
2.3 Informacijos apie vadovėlius, jų komplektų dalis, mokymo priemones ir literatūrą pateikimą.
II. VADOVĖLIŲ, JŲ KOMPLEKTŲ DALIŲ, MOKYMO PRIEMONIŲ IR LITERATŪROS UŽSAKYMAS IR ĮSIGIJIMAS
3. Vadovelių, priešmokyklinio ugdymo priemonių, vadovelių: komplektų dalių ir literatūros užsakymą mokykla pateiks Skuodo savivaldybės viešajai bibliotekai. 4. Mokymo priemones mokykla įsigis savarankiškai.
5. Mokykla, savarankiškai pirkdama vadovėlius, priešmokyklinio ugdymo priemones ne iš moksleivio krepšelio lėšų, sąskaitų - faktūrų: kopijas pateiks Skuodo viešosios bibliotekos komplektavimo skyriui. 6. Mokykla nepirks vadovelių už mokinių tėvų lėšas.
7. Moksleivių krepšelio lėšas vadovėliams bei priešmokyklinio ugdymo priemonėms paskirstytos vadovaujantis moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika ir jos rekomendacija lėšas skirstyti klasių koncentrams (0-4 klasės - 16,56 Lt, 5-8 klasės- 44,22 Lt, 9-10 klasės - 49,68 Lt, 11-12 klasės 55,14 Lt).
8. Vienam mokiniui iš moksleivio krepšelio lėšų mokymo priemonių užsakoma už 8,28 Lt.
9. Už mokinio krepšelio lėšas, skirtas vadovėliams, mokykla įsigis tik:
9.1 Galimų įsigyti vadovelių sąraše įrašytus vadovėlius;
9.2. Priešmokyklinio ugdymo priemonių sąraše įrašytas priemones.
10. Už mokinio krepšelio lėšas, skirtas mokymo priemonėms, mokykla įsigis:
10.1. Mokymo priemones, mokymo priemonių dalis;
10.2. Literatūrą, spaudą;
10.3. Vadovėlių komplektų dalis (knygas mokytojui, chrestomatijas, skaitinius, uždavinynus, žinynus);
lO.4. Mokomąsias kompiuterines priemones, įrašytas galiojančių ir rekomenduojamų įsigyti MKP sąrašuose;
lO.5. Priemones, įrašytas priešmokyklinio ugdymo priemonių sąraše;
10.6. Specialiąsias mokymo priemones, įrašytas rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąraše.
11. Mokinio krepšelio lėšų skirtų vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti, nenaudos pratybų sąsiuviniams įsigyti.
12. Mokykla, literatūros ir vadovėlių komplektų dalių pirkimo sąskaitų - faktūrų kopijas, pateiks Skuodo viešosios bibliotekos komplektavimo skyriui bibliotekiniam tvarkymui. 13. Išvykstant mokiniui į kitą mokymo istaigą vadoveliai grąžinami mokyklai.
14. Mokykla, atvykus mokiniui, aprūpina jį vadoveliais. Nesant galimybių mokinį aprūpinti vadovėliais, mokykla kreipsis į rajono mokyklų bibliotekas ar į Skuodo savivaldybės viešąją biblioteką dėl vadovėlių paskolinimo ar perdavimo. 15. Perduodant ar skolinant vadovėlius mokyklos pasirašo perdavimo ir priėmimo aktą, jo kopiją palieka Skuodo savivaldybės viešosios bibliotekos komplektavimo skyriui. BENDROSIOS NAUDOJIMOSI BIBLIOTEKA TAISYKLĖS
I.BENDROJI DALIS
1.I.Bendrosios naudojimosi biblioteka taisyklės nustato bendrą naudojimosi bibliotekos fondais tvarką.
1.2.Bibliotekos fondai yra mokyklos turtas. Biblioteka turi teisę naudotis visi mokyklos bendruomenės nariai.
1.3.Naudojimasis biblioteka yra nemokamas.
2.SKAITYTOJŲ IR LANKYTOJŲ APTARNAVIMO ORGANIZAVIMAS
2.1.Asmenys norėdami naudotis bibliotekoje saugojamais spaudiniais, privalo užsiregistruoti bibliotekoje.
2.2.Kiekvienas skaitytojas yra supažindinamas su naudojimosi biblioteka taisyklėmis ir įsipareigoja jas vykdyti.
2.3.Bibliotekos lankytojas-kiekvienas asmuo, apsilankęs bibliotekoje, nepaisant apsilankymo tikslo
3.SKAITYTOJŲ IR LANKYTOJŲ APTARNAVIMO TVARKA
3.l.Skatytojas į namus gali gauti ne daugiau 5 spaudinių ir ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui.
3.2.Mokomoji literatūra išduodama reikiamam laikotarpiui.
3.3 .Didelę paklausą turintys spaudiniai išduodami ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
3.4.Reti ir vertingi informaciniai leidiniai į namus neišduodami.
3.5.Periodiniai leidiniai į namus neišduodami.
3.6.Skaitytojo prašymu, naudojimosi spaudiniais ir kitais dokumentais terminas du kartus gali buti pratestas,jeigu jų nereikalauja kiti skaitytojai. 3.7.Skaitytojo formuliare nurodoma spaudinio grąžinimo data.
3.8.Spaudini grąžinus skaitytojo akivaizdoje bibliotekininkas pasirašo.
3.9.Skaitytojas turi teisę pateikti užklausą bet kokia forma.
3.10.Skaitytojas privalo tausoti ir saugoti bibliotekos spaudinius ir kitus dokumentus, bei negadinti bibliotekos inventoriaus.
3.11.Neišnešti spaudinių ir kitų dokumentų iš bibliotekos patalpų, jei jie neirašyti į skaitytojo formuliarą.
3. 12.Spaudinius grąžinti nustatytu laiku.
3. 13.Nekeisti bibliotekos fondų sustatymo tvarkos.
3. 14.Bibliotekos patalpose laikytis tylos.
3.15.Praradus spaudinį skaitytojas privalo jį pakeisti tokiu pat arba bibliotekos pripažintu lygiaverčiu, arba atlyginti dešimteriopa jo rinkos kaina. 3.16.Už nepilnamečių skaitytojų prarastus ar sugadintus spaudinius atsako tevai arba globejai.
3. 17.Bibliotekos skaitytojams, nesilaikantiems naudojimosi biblioteka taisyklių gali buti atimta teisė naudotis biblioteka terminuotam arba visam laikui. 4.BIBLIOTEKOS PAREIGOS IRTEISĖS
4.1.Biblioteka privalo:
4.1.1. informuoti skaitytojus apie savo spaudinių ir kitų dokumentų fondų ir teikiamas paslaugas;
4.1.2. užtikrinti galimybes skaitytojams naudotis bibliotekos fondais;
4.1.3. pastoviai tobulinti skaitytojų aptamavimo organizavimą.
4.2. Biblioteka turi teisę:
4.2.1 imti mokesti už spaudinių ir kitų dokumentų negražinimą nurodytu laiku;
4.2.2. informuoti kitas bibliotekas apie skaitytojus, piktybiškai nevykdančius naudojimosi biblioteka taisyklių;
4.2.3. suderinus su steigejais vieną menesio darbo dieną neaptamauti skaitytojų. Sią dieną skirti patalpų ir fondų valymui, bei dezinfekavimui, kitiems bibliotekos vidaus darbams. Mosėdžio vidurinės mokyklos psichologo pareiginiai nuostatai
I.Bendrosios nuostatos
1. Mokyklos psichologas įvertina ir padeda spręsti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bendradarbiaudamas su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais. 2. Mokyklos psichologas dirba vadovaudamasis LR įstatymais, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymais, mokyklos nuostatais, mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis bei mokyklos psichologo bendraisiais pareiginiais nuostatais. 3. Reikalavimai mokyklos psichologui:
3.1 Mokyklos psichologu dirba asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją( ne mažiau nei 200 kreditų apimties nuosekliųjų universitetinių psichologijos krypties studijų); 3.2 Psichologas geba teikti psichologinę pagalbą įvairių psichologinių problemų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams; 3.3 Psichologas geba inicijuoti ir dalyvauti įgyvendinant mokyklos bendruomenei aktualias psichologinių problemų prevencijos priemones. 3.4 Psichologas geba bendradarbiauti su mokytojais, specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu, kitais specialistais ir mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) bei dirbti su jais komandoje, sprendžiant mokinio problemas. II. Mokyklos psichologo funkcijos ir atsakomybė
4. Mokyklos psichologas:
4.1. Įvertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdimosi problemas, vaiko brandumą mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas; 4.2. Bedradarbiauja su mokytoju, specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu ir kitais su mokiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba mokyklos specialiojo ugdymo komisijoje; 4.3 Konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdimosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais; 4.4 Rengia individualias rekomendacijas mokinio psichologinėms, asmenybės ir ugdimosi problemoms spręsti;
4.5 Konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
4.6 Inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų bei veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius; 4.7 Dalyvauja formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais,; 4.8 Šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
4.9 Renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnyba, psichikos sveikatos centru, policija ir kt.), bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną; 4.10. Teikia informaciją apie mokinius, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, susijusioms su šių mokinių ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą; 4.11. Atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus atsižvelgdamas į mokyklos bendruomenės poreikius;
4.12. Dalyvauja kuriant rengiamas (aprobuojamas mokinio psichologinio vertinimo metodikas, mokslo ir studijų institucijų vykdomus projektus; 4.13. Pildo ir tvarko savo darbo dokumentus;
5.14. Derina su mokyklos direktoriumi bei mokytojų taryba metinės veiklos prioritetus ir pagal juos rengia savo veiklos programą mokslo metams; 5.15. Planuoja atliekamų darbų kiekį (krūvį) pagal savo turimų etatinių valandų mokykloje skaičių ir derina jį su mokyklos administracija; 5.16. Skiria pusę savo darbo laiko tiesioginiams ryšiams su psichologiės pagalbos gavėjais, likusiu darbo laiku tvarko mokinių įvertinimų duomenis, dokumentus, rengia rekomendacijas, prevencines programas, ruošiasi konsultacijoms, paskaitoms, tobulina profesinę kvalifikaciją. Šių darbų atlikimo vietą derina su mokyklos administracija; 5.17. Vykdo kitus mokyklos vadovo pavedimus, susijusius su psichologo funkcijomis.
6. Mokyklos psichologas atsako už korektišką gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą, savo darbo kokybę bei mokinių saugumą savo darbo metu. Socialinio pedagogo teikiamos paslaugos
Socialinis pedagogas – tai vaiko gerovės advokatas, pasirengęs dirbti institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas ir gebantis vykdyti socializacijos, ankstyvosios prevencijos, pagalbos prevencijos ir reabilitacijos programas. Socialinis pedagogas padeda vaikui:
· tapti visateisiu visuomenės nariu;
· pritapti prie įvairių gyvenimo permainų;
· pataria, kaip išmokti pasipriešinti smurtui, prievartai mokykloje ir šeimoje;
· skatina gerai žinoti savo pareigas ir teises, gerbti šalies įstatymus ir laikytis jų;
· skatina aktyviai įsitraukti į socialinį, kultūrinį, sportinį gyvenimą;
· informuoja apie drausminių priemonių taikymą neatliekant pareigų ir nesilaikant elgesio taisyklių
Svarbiausias socialinio pedagogo uždavinys - būti mokykloje konsultantu įvairiais su vaiko teisėmis ir jų pažeidinėjimu susijusiais klausimais;
Socialinio pedagogo veikla:
· socialinis pedagogas padeda klasės auklėtojui, kaip individualiai dirbti su delinkventinio elgesio, nedarnių, socialiai remtinų šeimų vaikais. · gauna informaciją iš klasių auklėtojų, mokytojų apie mokinių mokymosi ir gyvenimo sunkumus bei konsultuoja kolegas, kaip jie turėtų padėti mokiniams; · kartu su mokyklos bendruomene rengia įvairius socialinius projektus, skirtus sėkmingai mokinių adaptacijai visuomenėje ir vaikų socializacijai. · bendrauja su tėvais (globėjais , rūpintojais) tuo atveju, kai klasės auklėtojas patyrė didelių keblumų spręsdamas mokinių socialines problemas, gindamas jų teises, kai artimiausia mokinio aplinka jam pasidarė nesaugi, kai mokinys nelanko mokyklos ir pan. · organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus su kompetetingais asmenimis vaiko teisių klausimais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie vaiko socialinės apsaugos įstatymus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę už vaiką. · atstovauja mokyklos vadovams teisme, vaiko teisių apsaugos tarnyboje ir kitose institucijose, kur reikia ginti mokinio teises.
· kuria socialinės partnerystės tinklus su įvairiomis toje vietovėje esančiomis institucijomis ( seniūnija, policija, pirminės sveikatos priežiūros centro filialu Mosėdyje, vaiko teisių apsaugos tarnyba, )
· reguliariai informuoja mokinių tėvus bendruosiuose susirinkimuose nusikalstamumo prevencijos ir kt. klausimais.
Mosėdžio vidurinės mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistės 2005-2006 m.m. metinis veiklos planas
Tikslai:
1. Užtikrinti pirminių visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą mokiniams teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Bendradarbiauti su mokyklos administracija, visuomenės ir sveikatos priežiūros bei psichologinės socialinės pagalbos įstaigomis.
3. Tobulinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją sveikatos išsaugojimo ir ligų profilaktikos srityje, panaudojant tai savo veikloje.
4. Sudaryti saugias ir sveikas ugdymo sąlygas, nekeliančias pavojaus mokinių sveikatai.
Uždaviniai:
1. Teikti pirmąją medicininę pagalbą.
2. Vykdyti mokinių sveikatos tikrinimą ir apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus pranešti mokyklos administracijai.
3. Rengti individualius pokalbius su tėvais arba sveikatos problemų aptarimus klasės tėvų susirinkimuose.
4. Vesti paskaitas įvairiomis sveikatos temomis.
5. Organizuoti susitikimus su šeimos gydytojais, psichologais ar kitais pageidaujamais med. specialistais.
6. Bendradarbiauti su mokyklos soc. pedagoge.
7. Vykdyti užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę, organizuoti priemones epidemijai užkirsti.
8. Prižiūrėti mokinių maitinimo organizavimą, skatinti sveiką mitybą ir jos įgūdžių formavimą.
Mokykloje 2002/2003 mokslo metais pradėtas vykdyti vidaus auditas.
2003/2004 mokslo metais nagrinėta III sritis „Mokymas ir ugdymas“
Išvados
1. Mokytojai dažnai formuluoja ir skelbia pamokos tikslus ir uždavinius.
2. Mokytojai pamokose naudoja 4 ir daugiau mokymo metodus bei įvairias mokymo priemones.
3. Beveik visų mokytojų aiškinimas remiasi mokinių anksčiau įgytomis žiniomis, įgūdžiais, gebėjimais.
4. Daugumos (50-75%) mokytojų aiškinimas yra tikslus, nuoseklus, suprantamas.
5. Didžioji pamokos dalis yra skiriama dialogui, aktyviam darbui. Mokytojai stengiasi įtraukti į pamokos darbą kuo daugiau mokinių.
6. Mokiniai aktyviai dalyvauja pamokose, pamokos laiką išnaudoja tikslingai.
7. Moksleiviai turi bendradarbiavimo įgūdžių, geba dirbti porose bei grupėse, noriai dalijasi informacija.
8. Namų darbai mokiniams skiriami pagrįstai ir jie yra efektyvūs.
9. Daugiau kaip pusė mokytojų planingai organizuoja kontrolinius darbus ir juos grąžina laikantis darbų grąžinimo terminų piimtų pedagogų tarybos posėdyje. 10. Džiugina geri, nuoširdūs, dalykiški mokytojų santykiai su moksleiviais.
11. Dauguma moksleivių teisingai suvokia mokymosi svarbą ir vietą savo gyvenime.
12. Moksleiviai moka savarankiškai naudotis įvairiais informacijos šaltiniais.
13. Didžioji dauguma moksleivių siekia pažangos pagal savo gabumus ir galimybes.
14. Dauguma moksleivių nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties.
15. Mokinių pasiekimai atitinka pažangos vertinimo rezultatus.
16. Moksleiviai dažniausiai žino už ką yra vertinami.
17. Tačiau mokykloje nėra sukurta savita pažangos vertinimo sistema, o galioja sistema, numatyta ŠMM įstatymais.
18. Ugdymo tikslai ir turinys atitinka moksleivių poreikius ir galimybes.
19. Pasirinkti ugdymo metodai ir priemonės atitinka numatytus tikslus.
20. Mokytojai dirba su adaptuotais ir modifikuotais mokiniais, bet retai diferencijuoja darbą, atsižvelgdami į mokymosi tempą.
21. Moksleiviams sudaromos galimybės gilinti savo žinias, atsižvelgiant į jų poreikius.
22. Mokykloje veikia įvairios pedagoginės pagalbos grandys: moduliai, pasirenkamieji dalykai, konsultacijos, darbas su spec. poreikių mokiniais. 23. Mokykla sistemingai tiria ir pagal galimybes tenkina moksleivių poreikius pedagoginės pagalbos srityje.
24. Palyginti mažai domimasi moksleivių tolesnio mokymosi ir karjeros planais, neišsamiai analizuojami tyrimų rezultatai.
25. Vertindami mokinius, mokytojai nepakankamai remiasi valstybiniuose dokumentuose apibrėžtais vertinimo kriterijais.
26. Vertinimo metodų pasirinkimas yra ribotas.
27. Mokytojai ir klasių auklėtojai informuoja ir aptaria mokymosi rezultatus ir pažangą su moksleiviais.
28. Vertinimo metu gauta informacija naudojama analizuojant ugdymo procesą.
29. Mokykla naudoja įvairias bendravimo su tėvais formas.
30. Beveik visus tėvus tenkina dabartinis bendravimas su mokykla, informacijos apie jų vaikų daromą pažangą pateikimas.
31. Tačiau tėvų aktyvumas bendradarbiaujant su mokykla yra gana žemas.
Pasiūlymai
1. Visi mokytojai pamokų planuose ar individualiose programose privalo numatyti kontrolinius ar kitus vertinimus.
2. Kiekvienoje pamokoje skelbti pamokos tikslus ir uždavinius.
3. Visi mokytojai turėtų didelį dėmesį skirti aiškinimo kokybei, naudoti kuo įvairesnes mokymo priemones.
4. Labiau diferencijuoti ugdomąją veiklą.
5. Atsižvelgti į ugdomosios veiklos tinkamumo lygį.
6. Skirstant mokinius poromis bei grupėmis, atsižvelgti į mokinių poreikius.
7. Didesnį dėmesį skirti namų darbų užduočių tikslingumui.
8. Metodikos grupės turėtų sukurti vieningas vertinimo sistemas.
9. Sukurti atsiskaitymų už praleistus kontrolinius darbus sistemą.
10. Sukurti pažangos vertinimo sistemą perduodant mokinius kitam mokytojui.
11. Skatinti vidinę mokinių motyvaciją, sieti mokinių sėkmes ir nesėkmes su savo pačių pastangomis.
12. Ugdyti mokinių kritinį mąstymą.
13. Didesnį dėmesį skirti namų darbų diferencijavimui, atsižvelgiant į moksleivio mokymosi tempą.
14. Pagal galimybes, tenkinti kuo daugiau moksleivių poreikių siūlant pasirenkamuosius dalykus bei modulius, skirti daugiau valandų konsultacijoms. 15. Auklėtojai turėtų numatyti renginius susijusius su tolesniu mokymusi ir karjeros galimybėmis.
16. Surengti seminarą vertinimo klausimais.
17. Taikyti įvairesnius vertinimo metodus.
18. Dažniau remtis valstybiniais dokumentais vertinant mokinius.
19. Klasių auklėtojai turi informuoti moksleivių tėvus apie jų vaikų mokymosi pažangą ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
20. Aktyvinti tėvų dalyvavimą atvirų durų dienose, organizuoti mokytojų-mokinių-tėvų diskusijas, įtraukti tėvus į mokykloje vykstančius renginius. 2004/2005 mokslo metais nagrinėta
IV sritis „Pagalba moksleiviams“
Išvados
1. Dienynuose pakankamai dažnai fiksuojama informacija apie moksleivių pasiekimus, gebėjimus ir pažangą,
2. Efektyviai moksleivių pažanga fiksuojama kituose dokumentuose,
3. Mokyklos spec. ugdymo komisija turi savo veiklos planą ir jį vykdo,
4. Mokykloje pakankamai efektyviai veikia pedagoginės pagalbos moksleiviams grandys (moduliai, pasirenkamieji dalykai, konsultacijos, darbas su spec. poreikių moksleiviais), 5. Pedagogai, dirbantys su spec. poreikių vaikais, yra įsisąmoninę pareigas ir atsakomybę už šiuos mokinius,
6. Moksleiviams reikalinga informacija apie profesinį mokymąsi ir studijas yra prieinama IT,
7. Mokykloje sistemingai kaupiama įvairaus pobūdžio informacija apie profesinį mokymąsi ir studijas,
8. Informacija apie profesinį mokymąsi nuolat atnaujinama,
9. Moksleiviai aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, projektuose, dalykinėse olimpiadose, sportinėse varžybose, konkursuose bei organizacijose, 10. Moksleivių veikla yra skatinama įvairiais būdais: žodžiu, padėkos raštais, dovanėlėmis, ekskursijomis.
Pasiūlymai
1. Pasikviesti psichologą, soc. pedagogą ar kitus specialistus pokalbiams.
2. Su auklėtiniais šnekėti moralės ir etikos klausimais neapsiribojant etikos ir tikybos pamokomis.
3. Mokyti moksleivius nebijoti papasakoti apie patirtą skriaudą.
4. Konsultuotis su soc. pedagogu ir psichologu.
5. Moksleivius skatinti viešai.
6. Aktyvius moksleivius skatinti ekskursijomis.
7. Vykdyti prevencinį darbą su žalingų įpročių turinčiais moksleiviais.
8. Supažindinti tėvus su mokykloje prieinama informacija profesinio švietimo ir studijų klausimais.
9. Profilinių klasių auklėtojams vietoj pažymių knygelių paruošti mėnesinius laiškus tėvams.
10. Dažniau domėtis mokinių saugumo, emocinių, fizinių, socialinių poreikių problemomis.
11. Renkantis profilį aiškinti, kokią įtaką tai turės profesinei karjerai.
12. Į klasės valandėles kviestis sveikatos priežiūros specialistą.
13. Pakartotinai aptarti mokymosi rezultatus su tais mokiniais, kurių tuo metu nebuvo mokykloje.
14. Būsimus renginius suderinti su klasių auklėtojais.
15. Patobulinti bendravimo sistemą su moksleiviais ir jų tėvais.
16. Vykdyti prevencinį darbą su žalingų įpročių turinčiais moksleiviais.
17. Daugiau bendradarbiauti su klasių auklėtojais.
18. Labiau kreipti dėmesį į spec. poreikių moksleivius.
19. Aptarti moksleivių pažangą žodžiu, pagirti.
20. Daugiau dėmesio skirti gabių moksleivių ugdymui.
21. Nuolat kontroliuoti nepažangius moksleivius.
22. Ruošiantis pamokoms labiau atsižvelgti į klasės lygį.
23. Diferencijuoti užduotis pamokoje ir skiriant namų darbus.
24. Dažniau individualizuoti programas, skirtas specialiųjų poreikių mokinių ugdymui.
25. Dažniau kreiptis patarimo ar pagalbos į spec. ugdymo komisiją.
26. Pamokoje skirti laiko visos klasės ar nors jos dalies vertinimui.
27. Sistemingai fiksuoti spec. poreikių mokinių pasiektą pažangą.
28. Visada po signalinių ir pusmečių aptarti mokymosi rezultatus.
29. Dažniau domėtis mokinių saugumo, emocinių, fizinių, socialinių poreikių problemomis.
30. Įtraukti kuo daugiau mokinių į popamokinę veiklą.
31. Kelti darbo su spec. poreikių mokiniais kvalifikaciją.
2002/2003 mokslo metais nagrinėta
V sritis „Etosas“
Išvados
1. Mokyklos bendruomenės nariai dalyvauja kuriant mokyklos viziją, misiją, tikslus, mokyklos nuostatus ir teikia pasūlymus.
2. Mokytojai prisiima atsakomybę už mokyklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
3. Mažiau kaip pusė mokinių pritaria, kad siūlomos idėjos yra priimamos.
4. Mokykloje laikomasi senų tradicijų bei formuojamos naujos.
5. Mokyklos bendruomenės nariai reprezentuoja mokyklą vykdomais projektais bei įvairių renginių metu.
6. Mokykla turi visą savo atributiką (vėliavą, herbą, himną, emblemą) pripažįstamą ir vertinamą bendruomenės.
7. Apie pusė mokyklos moksleivių didžiuojasi mokykla ir jaučiasi šeimininkais, nes gali išreikšti save įvairiuose projektuose, renginiuose, varžybose, konkursuose, turi geras mokymosi sąlygas, palaiko draugiškus santykius su mokiniais ir mokytojais. 8. Mokykloje suteikiama galimybė visiems bendruomenės nariams reikšti savo nuomonę įvairiais mokyklos veiklos organizavimo klausimais. Mokykloje vyrauja demokratinis vadovavimo stilius. 9. Ugdymo planas, vidaus tvarkos taisyklės sudaromos atsižvelgiant į mokytojų bei moksleivių siūlymus.
10. Kasmet organizuojamas moksleivių saviraiškos poreikių tyrimas, pagal kurio rezultatus sudaroma papildomo ugdymo veiklos programa. 11. Mokykloje vyksta įvairi ir įdomi popamokinė veikla, mokiniai dalyvauja įvairiuose projektuose, veikiantys būreliai atitinka mokinių polinkius. 12. Daugiau kaip pusė moksleivių jaučiasi mokykloje saugūs.
13. Mokykla dažnai garantuoja lygias galimybes pedagogams kelti kvalifikacinę kategoriją, studijuoti, tobulinti profesines žinias įvairiuose seminaruose, kursuose, metodiniuose užsiėmimuose. 14. Dauguma bendruomenės narių patenkinti mokyklos veikla.
15. Darbuotojai į darbą mokykloje priimami ir iš jo atleidžiami direktorės įsakymų numatyta tvarka.
16. Mokykloje yra sukurta ir veikia naujų narių įsitraukimo į kolektyvą sistema, skiriamas pakankamas dėmesys jų adaptacijai.
17. Bendruomenės narių santykiai pagrįsti bendradarbiavimu.
18. Mokykla dažnai vykdo projektus, užtikrinančius bendruomenės narių saugumą.
19. Mokykloje veikia taisyklių visuma, kuri dalinai užtikrina bendruomenės narių saugumą.
20. Mokykloje smurto ir prievartos atvejai dažnai išaiškinami ir pašalinami.
21. Mokykla bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už piliečių saugumą.
22. Klasės tėvų komitetai neveikia, moksleivių tėvų dalyvavimas renginiuose nepakankamas.
23. Nesudarytos sąlygos dalyvauti moksleivių tėvams pamokose.
24. Dažniausiai tėvai pagalbos kreipiasi į klasės auklėtoją, dalyko mokytoją. Tačiau retai tėvai kreipiasi į psichologę bei soc. pedagogę. 25. Mokyklos taryba, pedagogų taryba, mokinių savivaldos organizacija „SAVI“ ir mažasis tėvų susirinkimas mokykloje nuolat veikia, dalyvauja jos valdyme bei turi įtaką bendruomenės veiklai. 26. Mokykla gana aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenės institucijomis, esant galimybei inicijuoja vietos bendruomenei skirtus projektus ir programas. Pasiūlymai
1. Atsižvelgti į mokinių siūlomas idėjas.
2. Visiems mokytojams naudotis galimybe reikšti savo nuomonę.
3. Siekti, kad visi bendruomenės nariai laikytųsi bendros mokyklos tvarkos.
4. Imtis priemonių dėl budėjimo mokykloje gerinimo.
5. Užtikrinti visiems pedagogams galimybę dalyvauti seminaruose ir kursuose.
6. Įtraukti moksleivių tėvelius į prevencinių projektų kūrimą.
7. Tobulinti mokykloje veikiančias taisykles, kad jos visiškai užtikrintų bendruomenės narių saugumą, tvarką ir drausmę.
8. Pagyvinti klasės tėvų komiteto veiklą.
9. Administracija ir klasės auklėtojai turi skirti didesnį dėmesį mokinių lankomumo ir tarpusavio santykių problemoms šalinti.
10. Sudaryti sąlygas dalyvauti moksleivių tėvams pamokose.
11. Supažindinti tėvus su galimybe kreiptis pagalbos į psichologę ir soc. pedagogę.
12. Organizuojant renginius labiau atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius.
UGDYMO PLANO LENTELĖ
Pagrindinio ugdymo programos dalykai ir jiems skiriamų savaitinių pamokų skaičius.
**pamokos, skirtos profiliavimo pradmenims įtvirtinti.
Mosėdžio vidurinės mokyklos pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal sekančią lentelę
Perėjimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą:
1. Baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą mokiniams (klasei) skiriamas adaptacinis laikotarpis -vienas pusmetis. 1 mėnesį mokiniams rašomi tik labai geri ir puikūs pažymiai, pirmą pusmetį klasės auklėtojas, socialinis pedagogas, mokyklos psichologė stebi vaikų adaptaciją bendradarbiaujant ir, atlikus tyrimą, išvadas teikia individualiai kiekvieno vaiko tėvams. Iškilus problemoms, sudaromas priemonių planas. Informacija teikiama direkciniame posėdyje; 2. Pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus.
Profilinio ugdymo programa įgyvendinama pagal sekančią lentelę:
Mokyklos taryba
Mokyklos tarybos pirmininkas: mokytojas Virgilijus Pajarskas
TĖVAI:
MOKYTOJAI:
MOKINIAI:
paskutinį kartą puslapį redagavo Vidas (2007.03.01 01:16:31) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||